Kodėl Lietuvoje Nėra Žemės Drebėjimų?

Žemės paviršių sudaro kietos, trapios ir judančios tektoninės plokštės, kurių iš viso yra 7 didelės ir kelios dešimtys mažesnių. Šios judančios tektoninės plokštės sąveikauja tarpusavyje, t.y. gali panerti viena po kita, gali iškilti viena virš kitos arba stumdytis tarpusavyje. Sąveikaujant tektoninėms plokštėms atsiranda tokie procesai, kaip vulkanizmas, magmatizmas ir žemės drebėjimai. Dauguma žemės drebėjimų epicentrų yra ant šių tektoninių plokščių ribų, tačiau dalis jų gali vykti ir plokščių viduje. Dėl tektoninių plokščių sąveikos tektoniniai įtempiai vietomis viršija trinties jėgas, dėl šios priežasties gali įvykti momentinis poslinkis tarp plokščių. Dėl šio momentinio poslinkio didelis energijos kiekis virsta šiluma, to pasekoje uolienos tirpsta, tačiau tik nedidelis energijos kiekis yra išspinduliuojamas seisminėmis bangomis. Šis vykstantis procesas yra vadinamas žemės drebėjimu.

Lietuvos seismologija:

Žemės drebėjimų nėra arba jie yra itin silpni ir reti stabilių žemyninių plokščių viduje ar toliau nuo aktyvių pakraščių, pavyzdžiui ten, kur yra Lietuva. Lietuva yra vakarinėje Rytų Europos kratono, t.y. didelės, tektoniškai stabilios ir mažai kintančios Žemės plutos dalies, srityje, todėl yra laikoma mažo seismiškumo zona. Baltijos šalims, tarp kurių yra ir Lietuva, ir gretimoms teritorijoms yra būdingas mažas seisminis aktyvumas dėl prekambrinės Žemės plutos, kuri susidarė geologinio vystymosi laikotarpiu nuo Žemės susidarymo iki kambro periodo. Be to, Baltijos regione yra maža žemės drebėjimų tikimybė ir dėl didelių atstumų iki aktyvių seisminių zonų. Tektoninius įtempius šiame regione lemia du pagrindiniai veiksniai: pirma, Šiaurės Atlanto vidurio kalnagūbrio įtempiai ir antra, izostatiniai procesai nuo paskutinio apledėjimo.

Kodėl vyksta žemės drebėjimai?

Žemės drebėjimai vyksta tiek ant tektoninių plokščių ribų, tiek ir jų viduje, nes tektoniniai įtempiai kaupiasi ir gali būti perduodami dideliais atstumais. Vidiniai žemės drebėjimai dažniausiai vyksta tektoninio silpnumo zonose, tačiau nėra tokie dažni, nes tektoniniai įtempiai kaupiasi ilgesnį laiką.

Žemės drebėjimai įvyksta dėl kelių priežasčių: 

  • tektoninių plokščių judėjimo;
  • ugnikalnių išsiveržimų;
  • ledynų izostazijos, t.y. žemės plutos ir mantijos masių pusiausvyros būsenos pasikeitimo;
  • meteoritų smūgių;
  • didelių nuošliaužų;
  • antropogeninės veiklos, t.y. dėl didelių masių pasiskirstymo pasikeitimo, pvz., karjeruose ar užtvankose.