Kauno Pilis – Seniausiai Pastatyta Mūrinė Pilis Lietuvoje

Kauno pilis – tai seniausiai pastatyta mūrinė pilis Lietuvoje, kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta dar 1361 m. Ji buvo pastatyta XIV a. Nemuno ir Neries santakoje kryžiuočių antpuoliams atremti. Kauno pilis – tai ne tik viena seniausių mūrinių pilių Lietuvoje, bet ir vienintelė pilis, kuri turi dvi eiles gynybinių sienų. XIV amžiuje pastatyta Kauno pilis yra pats seniausias istorinis objektas Kaune, be to, tai yra seniausia išlikusi mūrinė pilis Lietuvoje. Kadangi Kauno pilis mena dar XIV amžių, todėl nenuostabu, kad ji yra apipinta legendomis. O viena jų pasakoja, kad šioje pilyje paslaptingai po žemėmis buvo prasmegusi karalienės Bonos Sforcos kariuomenė.

Kauno pilis – tai gotikinio stiliaus gynybinis statinys, aplink kurį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Kelis kartus Kauno pilis buvo atstatyta, o savo reikšmę ji prarado 1408 m., kai Kaunui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tai reiškia, kad visas miesto gyvenimas persikėlė į tuometinę Turgaus (dabar Rotušės) aikštę. Po to, dar XVI a., pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusių sielos, iki šiol neranda ramybės. Taigi, yra manančių, kad tos sielos naktimis vis dar vaidenasi Kauno pilyje.

Kauno pilis – šiandieninės aktualijos:

Nuo 1930-ųjų iki šių dienų vyksta archeologiniai pilies tyrinėjimai, konservavimas ir restauravimas. 2011 metais čia buvo įkurtas Kauno miesto muziejaus filialas. Taigi, šiuo metu pilis priklauso Kauno miesto muziejui. Šiandien Kauno pilis yra vienas ryškiausių šio, antro pagal dydį, Lietuvos miesto simbolių. Čia vyksta kultūriniai miesto renginiai, įvairios edukacijos, ekskursijos, ekspozicijos ir pan. Be to, čia rengiamos laikinos šiuolaikinių menininkų parodos, vyksta kultūriniai renginiai. Restauruotame pilies bokšte yra įrengta pilies istorijai skirta paroda. Joje pristatomi reikšmingiausi istoriniai momentai bei garsiausios jų asmenybės, pilies pastatų metamorfozė ir funkcijos kaita nuo XIV amžiaus iki šių dienų.

Šalia Kauno pilies yra įsikūręs Santakos parkas, kuris taip pat dar vadinamas Kauno širdimi. Vaikštant po šį parką galima išvysti unikalų vaizdą – kaip susilieja Nemuno ir Neries upės. Bet to, parke taip pat gausu lankytinų vietų, pvz., aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, popiežiaus Jono Pauliaus II statula bei Šv. Jurgio bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu. Taip pat čia galima aplankyti Popiežiaus kalnelį, ant kurio 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė tuometinis popiežius Jonas Paulius II, o 2018 m. – ir popiežius Pranciškus. Kauno pilis taip pat garsėja tuo, kad 2018 m. šalia jos buvo atidengta Vyčio skulptūra – „Laisvės karys”. Jos autoriai – tai skulptorius Arūnas Sakalauskas, menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas iš Ukrainos.

Kauno pilis – truputis istorijos:

Pilies istorija nėra gerai žinoma. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių pasipriešinimo taškų lietuvių kovose su kryžiuočiais. Dėl svarbios strateginės vietos pilis buvo ne kartą užpulta.

Pirmoji mūrinė pilis:

XIV amžiaus viduryje pastatyta pilis buvo bene svarbiausias Nemuno – Neries upių gynybinės sistemos elementas, kuris saugojo Lietuvos valstybės branduolį. Manoma, kad ši pilis buvo pastatyta XIV amžiuje vietoje anksčiau stovėjusios medinės pilies. Taip buvo siekiama apsiginti nuo kryžiuočių išpuolių. Kauno pilis – tai viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1361 metais Kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės laiške. Šiame laiške buvo įsakyta rinkti informaciją apie pilį, konkrečiai apie jos sienų storį, ruošiantis pilies šturmui. Tais pačiais metais Vokiečių ordino žvalgai atvyko žvalgyti ir nustatyti šios pilies sienų storį, gylį ir aukštį. Greičiausiai dėl šios priežasties kitais metais, 1362 m. pavasarį, kai pagrindinės Lietuvos kariuomenės pajėgos buvo sutelktos prie Mėlynųjų Vandenų kovai su Aukso Orda, pilis buvo užpulta.

Kauno pilį užpuolė paties magistro vadovaujama Vokiečių ordino kariuomenė ir jo šalininkai, t.y. pilis buvo apgulta didelės ir gerai parengtos kryžiuočių kariuomenės, kuriai talkino kariai iš Anglijos, Italijos ir įvairių vokiečių žemių. Priešai naudojo sudėtingas apgulties mašinas, kasė griovį nuo Nemuno iki Neries taip formuodami pylimą ir pastatė sargybos saugomą aštrių kuolų tvorą. Tokiu būdu Kauno pilis buvo visiškai užblokuota, o tai reiškia, kad prasidėjo ilga ir planuota pilies apgultis. Be to, buvo statomi puolimo bokštai bei naudojamos apgulties mašinos su sienų laužytuvais. Taigi, kryžiuočiai užtvindė pilies gynybinius griovius ir stūmėsi link pilies sienų. Nors lietuvių garnizonas, vadovaujamas Kęstučio sūnaus Vaidoto, kiek galėdamas gynė pilį, tačiau po mėnesį trukusių įnirtingų kovų Kauno pilis buvo priversta pasiduoti. Ji buvo užimta ir sugriauta.

Antroji mūrinė pilis:

Kai kryžiuočiai atsitraukė, lietuviai buvusios mūrinės pilies vietoje iš žemės ir molio statė laikinus įtvirtinimus. XV amžiaus pradžioje, kai valdė didysis kunigaikštis Vytautas, ant pirmosios pilies pamatų iškilo antroji pilis, kuri buvo su keturiais akmeniniais bokštais. Pilies kiemą apjuosė 3,5 metrų storio ir 9,5 – 12 metrų aukščio sienos. Pačiame pilies viduje palei sienas buvo įrengta medinė galerija, kuri buvo pritaikyta šauliams, kurie naudojo parako ginklus. Pilį taip pat juosė gynybinis griovys. Kauno pilis turėjo daug savininkų ir galiausiai 1404 m. tapo lietuvių nuosavybe. O 1409 m. čia buvo pasipriešinimo ir karo prieš kryžiuočius vieta.

Prie pilies 1408 m., po Magdeburgo įstatymo suteiktos privilegijos, pradėjo formuotis pats Kauno miestas. Dėl šios priežasties ilgainiui pilis prarado strateginę reikšmę, todėl ten veikė tik Kauno apskrities seniūno arba kalėjimo būstinė. XVI amžiuje prie pietrytinio akmeninio bokšto buvo pastatytas artilerijos bastionas. Pilis dar kartą nukentėjo XVII amžiaus viduryje, kai vyko karas su Rusija. Be to, nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus vidurio Neries upė išplovė tris ketvirtadalius pilies teritorijos.

Nors Kauno pilis ir smarkiai nukentėjo nuo karų ir stichinių nelaimių, likusios jos dalys yra įtrauktos į Nacionalinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Be to, apie Kauno pilį yra sukurta daug legendų. Senovėje žmonės sakydavo, kad naktį po žeme girdisi kalbančių kareivių, žvangančių ginklų ir besikankinančių arklių garsai.